Vyždam tvojato liceUčiai atvarjam, iskav' nešto da pavjarvamNesan tarsač, nu tarsia samo tvojato sarceDušata e struna, kosmičeska arfaVroliotą blizam, ti štasam devizati, ti štasai zaliba, aš štasam vryzatiZavrėždat neį, nu nabokas sajadno, vėždat neį duševniu koviteUdegvav strofiteCeluvkiai po lice, tūtis silzių atmastyloĮ myslytę ir domitę meni jokioji programyraDušata e molitvį, siakas guma, ja įstyvaNesijotim vaŠtai bada silnaNu kato povedim, za nam, za počmo pilnaIskam ošte malko vrėmeDa si puračiame su tebeMoja radusti i brėmeI nakarame, kam teb da po lėkiaIskam ošte malko vrėmeDa si puračiame su tebeMoja radusti i brėmeI nakarame, kam teb da po lėkiaAtkradvami gluve, su tebe sanny noštįIzgubeni pisma, bez broj duševni poštįIr kryja sebesi, po smyvkite na drugiTu narisovai mi, mičtyjame osnugiIskam tevynite, razleise v očite mi pakPrie grįdkite topli, studenyte noštį, helaIskam ošte malko vrėmeDa si puračiame su tebeMoja radusti i brėmeI nakarame, kam teb da po lėkiaIskam ošte malko vrėmeDa si puračiame su tebeMoja radusti i brėmeI nakarame, kam teb da po lėkiaDėl vieno momenty pri meneČia nebogama laivome jas bez tebeIskam ošte malko vrėmeDa si puračiame su tebeMoja radusti i brėmeI nakarame, kam teb da po lėkiaI nakarame, kam teb da po lėkia