Tev zėlė nesviestulėj, tai tautė šam jats atsėti
Tu zėlėj, tis naklausėj, ai, tavą teitį sadarėj
Tu dulmo vidarą dama kabaustai kaip įmamenys
Tur jis tevi maldynus, ikdieninis rėudinus
Tu satsėj, tautė šam palaid mani užmamenį
Tautėj, dzborgi, atsatsėja, ką nuysi, ko tatys
Tamsas naktis nasabėj užmamenį nu teciajo
Nadagoju, davorteniu, cyšį gaužį aizraudoju
Įsavėru,
myli mamenys, vėlį gavžokią aizraudoju
Kas ty įty,
vyšnja įty,
kaida vyšnja esam,
mameiń?
Esmameiń tovą meitėnę, vainu cenę vynavą
Ak tu mano
myli bernieni, kur pamėtys savo gotieni
Savo gotieni, savo paureni, savo rūtovaniu cieni
Kur myli šio esanai išu,
vairsos tau tuamnats agryšu
Loboks kryšys lėlų mežu parzėlų dzagu zeiti
Kūkimis oruselų ceidama, ikdienas pimi nadama
Laidys redz tavų,
ai,
moti, manį jaunu atdavoši
Visa protinė nebėja du tautomi maldynot
Į ravdžiai jau nuosimėjtėnis lėlą
mežą vydinę
Es pas tuos teišu jūs,
mosenys,
kaidą dzeivė tautinios
Aizdėsitimų naimamėniai, simtų lobu vakarėnį
Otrusim tu tėteišam, paršiau pulio koru mėnio
Trešusim tu į brualėšam,
par kur apie išo ševų mėnį
Jauno kąjai moseniai, lobas dynis da zėmėjai
Vacuo kąjai moseniai,
zaļo mėrto
vaina džiein
Ar divųjūs jaunis metis,
kur staigovam dyduodamas?
Ar divųjūs jauni puiši, vairsas jėuso namėliošu
Namėliošu,
namoneišu,
greidzin teniu naštintiuošu
Ar divųjūs šeimalėne, kur palika jaunis dynis?
Ar
divųjūs šeimalėne, kur palika
jaunis dynis?