Kaip karštis įvyko,
kai vėjų panėjome, aš paliko.
Bet septyni mėnežims,
kai vėjų panėjome,
man šitie metiniai džiaugia.
Kai panėjome vėjų citomą,
vėjų telegramo pasaulėme.
Ar mani iš anonumanėje, už Gulbenę?
Viena čia atbrauto dėlniščių,
išnaukus dėl stėlia.
Skat, aš įtikėjau, kad silvaks pirmą dieną.
Mams sako, kad jau papat naktų.
Utra diena dėlniščiaus, kad išnauk.
Įtikėjau, kad silvaks nužėjai gariu.
Mams jau papatėjo.
Atsidėjau, kad gerai, o ką nėra.
Ateinau iš pilybinės, stovau.
Filvinė, nėra, nėra.
Aš strabnikui prasau, aš sako,
kąpėtų, nėra, tik ilgiai.
Vienas žino, ką nėra, vienas man neteica.
Atnau, kresčia diena,
mes jau jūtam, kad labai važiuoja nėra.
Aš atbraučiau sus Gulbenės,
pirminėje, turėjau vilcinį jaunieką,
buvo karaliai.
Aš atsigiau Gulbenėje, dabar jau tu citumą.
Viņas įraudžia manę.
Pagrįždavau atpakalbėjimui,
nėra,
vienam skatytis.
Sakom, mes abiraudavome.
Viņas skatas,
nu cituma pagom,
matės,
jūs vienas skatus.
Paraudavome, ar tu įpalieka.
Paraudavėme.